Joniškio kraštas priklauso istorinei sričiai dabartinės Lietuvos ir Latvijos dalyse - Žiemgalai. Pilkapių su akmenų vainikų kultūrai būdingi radiniai, aptikti Joniškio krašte, liudyja, kad žmonių čia būta jau II a. po. Kr. Žiemgalių gentys V - XIII a. paliko nemažai savo gyvavimo ženklų Žagarės ir Joniškio apylinkėse. Šiuo metu Joniškio krašte apie 240 kultūros paveldo objektų - architektūros, urbanistikos, sakralinių, gamtos ir kitų, kuriais galima pasigrožėti keliaujant po šiaurės lygumų kraštą.
Plotas | 1 152 kv. km. |
Gyventojai | 29 302 (2010), 29 741 (2009), 30 123 (2008) |
Savivalda
| Rajonas sudarytas 1950 m. Rajono centras - Joniškio miestas. Rajonas padalintas į 10 seniūnijų (Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Kepalių, Kriukų, Rudiškių, Satkūnų, Saugėlaukio, Skaistgirio, Žagarės). |
Gyvenvietės | Rajone yra : |
Kaimynai | Šiaulių rajonas - 35 km ilgio siena. |
Ežerai | Mūšos Tyrelio pelkėje tyvuliuoja vienintelis rajone, 5,7 ha plotą užimantis Miknaičių ežeras. Dar yra 24 tvenkiniai, kurių plotas nuo 1 iki 30 ha. |
Upės | Vandenimis rajonas pasigirti negali - stambesnės upės yra tik dvi - Švėtė ir Mūša. Kiti upeliai sumelioruoti į griovius - Liepora, Šeševė, Virčiupis, Voverkis, Vilvedis, Kūra, Vilkytis, Vingris, Vėšėtinis, Naga, Ašvinė ir t.t. |
Miškai | Krašto miškingumas - 18.2 proc. Bendras miškų plotas - 26 000 ha, pelkės sudaro 1 100 ha. Didžiausi miškai - Žagarės, Didmiškio, Beržėnų, Tyrelio, Reibiniškių, Daunoravos, Rukuižių. Miškai mišrūs, drėgnoki. Draustinių sąraše - Eglynlaukio, Pabalių, Satkūnų, Dilbinėlių ir Didmargio botaniniai drasutiniai, Žagarės botaninis-zoologinis drasutinis, Mūšos Tyrelio telmologinis draustinis, Vilkijos hidrografinis drasutinisGausu gamtos paminklų - Dvikamienis, Gumbuotasis, Beržynės, Maldenių ąžuolai, Taučiūnų, Butlerio dvaro liepos, Žeimių vinkšna. |
Augalai | Natūralių pievų retai belikę, tačiau jose gausu visokių augalų retenybių, stebinančių biologine įvairove - blusinių ir laibakočių viksvų, bestiebių usnių, melsvųjų melitų, baltijinių gegūnių ir kitų retenybių. Aptinkamas gumbuotasis gurgždis. Tai tikra gyvoji kultūrinių augalų iškasena, kuri buvo auginama dėl krakmolingų šaknų, tačiau, buvo bulvių nukonkuruota. Šį augalą Lietuvoje galima pamatyti tik Joniškio bei Pakruojo rajonuose. |
Reljefas | Vyrauja lygumos ir lapuočiai miškai, tik Žagarės apylinkėse atsiranda kalvotumas. Įspūdingas Žagarės ozas (8 km) - ilgiausias iš Lietuvos ozų. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi pietinėje Žiemgalos žemumos dalyje, kur netoli nuo sienos su Latvija yra žemiausia rajono vieta - 34 m. Aukščiausia rajono vieta - 94 m - yra rajono pietvakariuose Linkuvos kalvagūbryje, skiriančiame Žiemgalos žemumą nuo Ventos vidurupio ir Mūšos - Nemunėlio žemumų pakraščių. |
Atstumai | Rajoną kerta Lietuvai svarbūs tarptautiniai magistraliniai keliai: tarptautinis IA koridoriaus automobilių kelias A12/E77 Ryga - Joniškis - Šiauliai - Kaliningradas (taip vadinamas Hanseatica kelias) ir tarptautinis IB geležinkelio koridorius Helsinkis -Talinas - Ryga - Joniškis - Šiauliai - Varšuva (turintis dar vieną Rail Baltica pavadinimą) |
Kita informacija | Telefono kodas 426 |
